Ar jaučiate, kaip pakvipo rudeniu? Gaivus, drėgmės prisotintas oras po audros, palengva krentančių ir yrančių lapų rūgštelė, šlapios žemės kvapas... Dermėje su svirplių čirenimu visa tai pojūčiams suteikia jaukios brandos. Gamta keičiasi, o kartu su ja keičiasi ir mūsų savijauta. Vasarą namuose galbūt ieškojome citrusų, žalumos ir lengvų gėlių gaivos, o artėjant rudeniui natūraliai norisi daugiau medienos, sodresnių vaisių ar šiltų prieskoninių natų. Tad kaip pasirinkti kvapą namams, kad juose būtų jauku ir ramu?
Daugelis mano, kad atrastas kvapas turi išlikti namų vizitine kortele. Bet namai nėra statinė erdvė. Tai vieta, kurioje atmosferą kuriame nuolat, derindamiesi prie nuotaikos, ypatingos progos ar sezono. Svarbiausia, kad kvapas derėtų su erdve ir žmonėmis, kurie joje gyvena. Ir, ko gero, dar svarbiau – kad namuose nebūtų kvapo, kurį nuolat stengiamės užmaskuoti. Užsistovėjęs oras, drėgmė ar kitas nemalonus fonas pirmiausia turėtų būti pašalintas, o ne paslėptas po parfumu. Kvapai mūsų atmintyje glaudžiai susisieja su vietomis ir emocijomis, todėl ilgai lydintis nemalonus aromatas gali tapti ir nemalonaus erdvės pojūčio dalimi. Namų kvapas turėtų būti paskutinis atmosferos sluoksnis – ne priemonė kažką paslėpti.
Kartą mūsų parduotuvėje kvapus rinkosi tvirtas, santūrus vyras. Užuodęs obuolių aromatą jis staiga nutilo ir stipriai susigraudino. Kvapas sugrąžino jį į vaikystę – į močiutės kaimą, sodą, jos rūpestį ir meilę. Sugrįžo ne vien obuolių kvapas. Tarsi trumpam atgijo visa vieta, žmogus ir jausmas, kurį jis ten patirdavo. Kartu su prisiminimu sugrįžo ir stiprus ilgesys žmogui, kurį jis labai mylėjo.
Mokslas šį reiškinį pažįsta gerai – jis dažnai vadinamas Prousto fenomenu. Tyrimai rodo, kad kvapai gali būti ypač stiprūs asmeninių prisiminimų žadintojai, o jų sukelti prisiminimai neretai būna emociškai sodresni ir gyvesni nei tie, kuriuos pažadina vien vaizdas ar žodis. Uoslė glaudžiai sąveikauja su migdoliniu kūnu ir hipokampu. Hipokampas padeda tarpusavyje susieti skirtingas įvykio dalis į vieną epizodą, o vėliau vienas jo fragmentas gali padėti atkurti platesnę patirtį. Neuromoksle tai vadinama modelio užbaigimu. Todėl kartais vieno kvapo pakanka, kad prisiminimas sugrįžtų tarsi maža tikrovė – kartu su vaizdais, žmonėmis, garsais, skoniais ir tuomet patirtais jausmais.
O kaip kvėpinti pačius namus? Griežtų taisyklių čia nėra. Skirtingi parfumerijos namai į namų kvapą žvelgia savaip. „Vranjes Firenze“ aromatus siūlo rinktis ir pagal kvapų šeimą, ir pagal konkrečią erdvę – svetainę, miegamąjį, darbo kambarį, virtuvę ar vonios kambarį. Vienas aromatas gali tikti kelioms skirtingoms erdvėms.
„Rose et Marius“ į kvapą žvelgia dar kitaip – kaip į gyvenimo akimirkos istoriją. Grase kuriami jų namų aromatai pasakoja apie Provansą: vasaros naktį po figmedžiu, rožinį vyną pavėsyje, rožių sodą ar senų medinių grindų kvapą. Kvapas čia tampa ne konkretaus kambario taisykle, o atmosfera ir nuotaika.
Tačiau svarbiausia – pasitikėti savimi. Galbūt svetainėje norime sodresnio ir svetingo aromato, miegamajame – švelnesnio, virtuvėje – gaivos, o vonios kambaryje – švaros pojūčio. Kartais netikėtas kontrastas namams suteikia daug daugiau charakterio nei „teisingai“ parinktas kvapas.
